Depresija ir nuovargis

Kiekvienas jūsų įrašas yra labai artimas širdžiai. Norėjau pakomentuoti įrašą apie žindymą, tačiau neradau pasirinkimo komentuoti anonimiškai. Nenoriu papulti į užgaulius mamų komentarus. Tas požiūris į žindymą ir jo išaukštinimas nėra tik jau tapusių mamų problema. Dar laukiantis dalyvavau keliuose nuotoliniuose mokymuose apie žindymą ir vieno jų metu buvo pasakyta taip: „mama, kuri maitina pieno […]

Mano nėštumas nebuvo lengvas. Nuolat pykino, nustatė gestacinį diabetą ir anemiją. O galiausiai viskas baigėsi preeklamsija ir expra CP. Nes dėl siauro dubens nepavyko pagimdyti. Gimus dukrytei, mus išskyrė keletui valandų. Net nemačiau kaip ji atrodo. O kai ją atvežė į palatą – pasimečiau. Nežinojau nei kaip ja rūpintis, nei ką daryti. Prašiau pagalvos seselių,

Turiu du vaikus. Abu vaikai planuoti. Gimus pirmam vaikui viskas buvo gerai. Bet kuo arčiau buvo antrasis gimdymas, tuo daugiau sudėtingų jausmų išgyvenau. Kai gimė antrasis vaikutis, po gimdymo kurį laiką negalėjau sėdėti ir lenktis. Buvo nukritęs hemoglobinas, o ir psichologinė būsena buvo itin prasta. Jaučiausi silpna ir pažeidžiama. Buvau labai jautri. Būnant ligoninėje buvo

„Kaip gali būti pogimdyvinė depresija?”, „Kaip gali nemylėti savo vaiko, kurio taaaip laukei, svajojai kaip apkabinsi, apgaubsi šiluma, išbučiuosi ir „myluosi” visą laiką. Juk visą laiką glostei pilvuką ir laukei kiekvieno „pasisveikinimo” per odą?” Kai laukiausi savo kol kas dar vienintelio ir pirmojo vaikelio, tokie klausimai man sukosi galvoje išgirdus apie pogimdyvinę depresiją, Aš tikrai

Prieš keturis metus susilaukėme vaikelio.Tiek nėštumas, tiek gimdymas buvo gana sklandūs.Pagimdžiau be nuskausminamųjų per 5val. Aš labai seniai norėjau vaikelio, jis buvo labai laukiamas. Tačiau kai gimė, tarsi “perdegiau”.. hormonai, begalinė laimė ir meilė vaikučiui, nuovargis, išsekimas… Viskas susipynė į vieną. Pradėjau jausti, kad kažkas ne taip, kad pasikeitė ir mano kalba ir bendravimas..Tada pradėjau