Pavargstu nuo savo vaikų.

Turiu du vaikus. 3 metų sūnų ir 5 metų dukrą. Myliu iki beprotybės, saugau, globoju, bet…

Pradėsiu gal nuo pradžių. Abu mano zuikiai gimė cezario pjūvio pagalba. Kaip mano gydytoja pasakė: “Tau nelemta pagimdyti, bet išnešioti puikiai sekasi”. Ir nesijaučiu dėl to prastesnė, kaip tik net kažkiek savimi didžiuojuosi, nes abu nėštumus iki pat gimdymo zvimbiau kaip bitutė.

Ir tada jie pradėjo augti. Prasidėjo bemiegės naktys ir visokiausios ligos. Dienos be ramybės… Bet meilė ėjo šalia.

Ir štai dabar guliu lovoje, girdžiu sunkų dukros kvėpavimą (vėl sergam), ramų sūnaus šnopavimą ir galvoju, kodėl…

Kodėl aš nebenoriu žaisti su savo vaikais, kodėl aš nebenoriu su jais pasikutenti, kodėl pas mane vyksta atmetimo reakcija, kai jie nori kažko… Nebesurenku savęs…

Jie nuostabūs, guvūs, smalsūs. Bet… Jie rėkia, mušasi, visiškai neklauso (išbandžiau jau viską nuo išjautimo emocijų iki apmąstymo kėdutės), niekas nepadeda ko imuosi. Dukra jau išvis, kai baru, ji pradeda šypsotis. Manęs nebedžiugina jų klegesys.

Kas įvyko? Nežinau.

Dievinu juos, bet su jais džiaugtis nebemoku.

Pastebiu, kaip kitos mamos laimingos, juokiasi, gaudo vaikus, kutenasi, kalbasi, veikia kažkokius įdomius reikalus kartu ir jie laimingi.

Mes kažkur išvažiuojam ir prasideda: Mama sysiu, mama nenoriu, mama noriu, mama mane muša brolis, mama man sesė neduoda, mama nupirk man tą, mama nupirk aną, mama, mama, mama… Ir kelionė nebe kelionė.

Skaudžiausia, kad pati suprantu, kad taip jaustis nėra normalu, kaip tu gali nenorėti džiaugtis su savo vaikais? Kaip tu čia nenori pažaisti ar pasikutenti? Negaliu visada teisintis, kad esu pavargusi, kad turiu savo darbų. Vaikams tai neįdomu. Bet juk ir aš žmogus.

Sunku, rankos svyra.

Visi kalba apie pogimdyvinę depresiją. Bet niekas nekalba apie dužimą kai jie paauga. Ir aš taip dabar jaučiuosi.

Tiesiog nesuprantu kas viduje sugedo, ar užsiblokavo. Nebeturiu emocijų, nebemoku su jais džiaugtis vaikyste, gyvenimu.

Atrodo ir vyras padeda, ir savo verslą kuriu, ir uošviai prikimba į pagalbą. Viskas lyg ir teka ramia gyvenimo vaga, bet kažkas pas mane nebesusijungia.

O jums taip nėra?