Tapau mama 20-ties. Sukūriau šeimą su nuolat geriančiu ir prieš mane smurtaujančiu vyru.
Kai dukrytei buvo vos 4 mėnesiai, pabėgau, nes supratau, kad taip gyventi nebegaliu.
Šiuo metu dukrytei jau 8-eri ir ji jau eina į antrą klasę. 
Po pirmųjų skyrybų, praėjus keletui metų, atsirado vyras, su kuriuo susilaukiau antros dukrytės. Buvo visko, pakilimų ir nuosmukių. Nuovargis darė savo. Kai dukrai buvo beveik pusantrų metukų, gimė sūnus. Galvojau, kad nebesusitvarkysiu, bet sūnus buvo be galo ramus.
Praėjus dar dviems metams, visa didelė mūsų šeima kraustėmės į naujus namus. Bet sužinojau, kad vėl laukiuosi. Vyras buvo nusprendęs, kad 3 vaikų šeimoje pakanka. Jis norėjo, kad nėštumą nutraukčiau ir pasidaryčiau išvalymą.
Žinojau, kad bus labai sunku, todėl galvojau, kad galbūt tai būtų geriausias sprendimas. Bet kai nuvykau pas ginekologę ir kai pamačiau tą mažą gemalelį, užplūdo emocijos ir supratau, kad aš negaliu taip pasielgti.
Dabar mažiausiam sūnui 8 mėnesiai.
8 mėnesiai meilės ir ašarų 
Kartais būna sunku. Dažnai vakare paverkiu, kai niekas nemato ir negirdi, nes būna tokių dienų, kai būna labai sunku ir norisi tik išsiverkti.. 
būna dienų, kai tiesiog galvoji ką duoti vaikams pusryčiams. Bet žinau vieną – savo vaikus myliu be galo ir žinau, kad viskas mums bus gerai. Tiesiog tikiu tuo 